Interaktyvi sofa įsimylėjėliams
Šiandien į interaktyvumą atsižvelgia ne tik internetinio tinklo, bet ir baldų dizaineriai. Dizainerių dėka, šiuolaikiniai baldai tampa ne tik funkcionaliais, patraukliais, bet ir įdomiais, pramoginiais, sąveikaujančiais su konkrečiu savininku.
Dizainerė Daniel Sobik (Danielle Sobik) sugalvojo interaktyvią sofą, kuri sąveikauja su žmonėmis, priklausomai nuo to, kaip ir kas ant jos sėdi. Jų esmė tokia: jeigu ant sofos niekas nesėdi, tuomet jos apmušalas yra tradicinės ir tinkančios prie bet kokio interjero tamsiai mėlynos spalvos.

Skaityti plačiau
Ispanų brando pažangos siekimas internete

Sunku formuoti ir skatinti vartotojų lojalumą šiuolaikinėmis sąlygomis, kai yra didelė konkurencija ir rinkos perpildymas, kai nėra prekių/paslaugų deficito, tačiau yra klientų deficitas. Daugelis kompanijų šiam tikslui pasiekti naudoja įvairias lojalumo, nuolaidų kaupimo programas, tuo stengiamasi pritraukti naujus klientus ir išlaikyti senus. Tačiau banaliais kuponais ir dovanomis klientų taip lengvai nepriviliosi. Tokia taktika veikia tik tuos klientus, kurie lengvai pereina nuo vieno pardavėjo prie kito, pasiūliusio mažesnę kainą. Ši taktika mažai tesusijusi su tikru lojalumu ir prisirišimu prie vieno brando. Šiandien rinkodaros specialistai siūlo ;ieškoti individualaus priėjimo prie kliento.
Skaityti plačiau
Strateginis investicijų planavimas
Strateginis investicijų planavimas, kaip ir verslo planavimas bendrai, pradedamas atsakant į tris klausimus:
- Kokioje situacijoje esame dabar?
- Ką norime pasiekti?
- Kaip ketiname tai pasiekti?
Į pirmąjį klausimą „Kokioje situacijoje esame dabar?” galima atsakyti pasitelkus SWOT analizę (angį. žodžių trumpinys: Strengths – stiprybės, Weaknesses – silpnybės, Opportunities – galimybės, Threats – grėsmės). Kritiška savianalizė leidžia įvertinti savo paties stipriąsias ir silpnąsias puses, o galimybės ir grėsmės atskleidžiamos analizuojant išorinę aplinką.
Skaityti plačiau
Investavimo sprendimai
Investavimo sprendimas – tai sprendimas paskirstyti išteklius (finansinius, kapitalo, darbo jėgos ir kt.) konkretiems projektams įgyvendinti taip, kad ateityje būtų gautas pelnas ar kitokia siekiama nauda. Savo esme investavimo sprendimai nesiskiria nuo kitų sprendimų, pavyzdžiui, versle priimamų nefinansinio pobūdžio sprendimų.
Alternatyvos, tikslas ir bendras vertinimo matas yra trys būtinos investavimo sprendimo priėmimo sąlygos.
Skaityti plačiau
Investicijų rūšys
Priklausomai nuo investavimo objekto investicijos skirstomos į kapitalo investicijas ir finansines investicijas:
Kapitalo investicijos – tai investicijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti. Kapitalo investicijos yra investicijos į gamybą, įsigyjant arba padidinant vertę turto, kuris bus naudojamas ilgą laiką versle, gaminant prekes arba teikiant paslaugas. Kapitalo investicijos būtinos tiek pradedant, tiek ir plečiant verslą. Įprasti ilgalaikio turto pavyzdžiai yra žemė, pastatai, gamyklos, įrenginiai, mašinos. Kuo didesnės kapitalo investicijos, tuo spartesnis ekonomikos augimas. Ilgalaikis turtas, kuriam yra skiriamos kapitalo investicijos, gali būti materialusis arba nematerialusis.
Skaityti plačiau
Pagrindiniai terminai ir apibrėžimai
Investicijos – tai piniginės lėšos ir kitas finansinis turtas bei materialusis ir nematerialusis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno arba kitą rezultatą. Dauguma investuotojų investuodami tikisi ateityje iš investicijos gauti pelno ar pajamų. Kartais investuojama siekiant socialinių, ekologinių, administracinių ar kitų tikslų, kurie tiesiogiai nėra ekonominiai, tačiau per ilgesnį laikotarpį lemia ekonomikos perspektyvą. Pavyzdžiui, kai kurios valstybės investicijos daromos siekiant socialinių tikslų (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinant valstybės funkcijų įgyvendinimą (gynybos, šalies valdymo, kontrolės ir kt). Tačiau visuomet yra nemaža rizika, kad investicijos, kurios grindžiamos kitokia nei ekonomine motyvacija, iškraipo ekonomiką ir lemia atskirų jos segmentų nesubalansuotume.
Skaityti plačiau
Penkios verslo sėkmės taisyklės
Sėkmingo verslo pagrindai visada yra tie patys. Apie tai parašyta tūkstančiai knygų ir nesuskaičiuojama galybė straipsnių, tačiau galiausiai jie visi grįžta prie vienos išvados, vadinamu „didžiuoju penketu”.
Pirma, produktai bei paslaugos turi būti idealiai pritaikyti esančiai rinkai, jie turi atitikti žmonių norus ir poreikius, žmonės turi norėti už tai mokėti. Produktus ar paslaugas, kai jų paklausa sumažėja, reikia greitai keisti.
Skaityti plačiau
Diferenciacijos dėsnis
Jei norite, kad produktas ar paslauga rinkoje sėkmingai pirmautų, jie turi turėti konkurencinį privalumą, arba pranašumo sritį, kuri išskirtų juos iš kitų produktų ar paslaugų.
Jei planuojate pelningai prekiauti savo produktais ar paslaugomis, jie turi būti unikalūs, geresni už kitus produktus ar paslaugas. Jie turi turėti tam tikrų privalumų, kurie išskirtų juos iš visų kitų rinkoje siūlomų panašių prekių.
Skaityti plačiau
Naujovės dėsnis
Visas verslo pergales lemia naujovės: geriau, pigiau, greičiau ir veiksmingiau, nei rinka siūlo šiandieną
Piteris Drukeris knygoje „Inovacija ir verslininkystė“ (Peter Drucker, „Innovation and Entrepreneurship“) aptaria pagrindinius septynis verslo naujovių šaltinius. Jis siūlo keletą idėjų, kuriomis pasinaudoję galite atnaujinti ir savo verslą, ir gyvenimą apskritai.
Skaityti plačiau